Verslininko gyvenimas
Kodėl verslininkai jaučiasi vieniši ir ką su tuo daryti
Aplink jus nuolat žmonės, bet nėra su kuo pasitarti apie tai, kas iš tikrųjų slegia. Kodėl verslo savininkai jaučiasi vieniši ir ką galima pakeisti.
Laisvės klubas 7 min. skaitymo
Vieta nuotraukai
Verslininkas vienas vakare prie stalo tuščiame biure, šilta lempos šviesa, už lango tamsu
Antradienio vakaras, devinta valanda. Biure jau seniai tuščia, darbuotojai namuose. Jūs sėdite prieš atidarytą Excel lentelę ir dešimtą kartą perskaičiuojate tą patį: jei kitą mėnesį didžiausias klientas vėl vėluos sumokėti, teks atsisveikinti su vienu žmogumi. Gal net su dviem. Ir tas žmogus – ne svetimas, jis su jumis dirba nuo pirmųjų metų.
Su kuo apie tai pasikalbėti? Komandai negalite – tik sukelsite nerimą. Šeima išklausys, bet ir taip mato, kad grįžtate pavargę, tad nesinori užkrauti dar daugiau. Draugai, dirbantys samdomą darbą, nuoširdžiai patars „nesijaudink, kaip nors bus“. Ir vėl lieka tik jūs ir ta lentelė.
Jei šioje scenoje atpažinote save, žinokite: tai ne silpnumo ženklas ir ne jūsų asmeninė bėda. Tai beveik neišvengiama verslo savininko kasdienybės dalis, apie kurią tiesiog retai kalbama garsiai.
Vienatvė tarp žmonių
Iš šalies verslininko gyvenimas atrodo pilnas žmonių. Susitikimai su klientais, pokalbiai su komanda, skambučiai tiekėjams, buhalterė, bankas, partneriai. Kalendorius užpildytas nuo ryto iki vakaro.
Bet būti apsuptam žmonių ir turėti su kuo pasikalbėti – visai skirtingi dalykai. Didžioji dalis jūsų pokalbių per dieną turi tikslą: kažką suderinti, nuspręsti, parduoti, nuraminti. Juose atliekate vaidmenį – vadovo, partnerio, pardavėjo. O pokalbių, kuriuose galėtumėte tiesiog pasakyti „nežinau, ką daryti“, beveik nėra.
Tokia vienatvė nėra dramatiška. Ji tyli. Ji pasireiškia tuo, kad svarbius sprendimus priimate vieni, vėlai vakare, su kava ir lentele. Ir tuo, kad apie tai, kas iš tiesų neduoda ramybės, nežino niekas.
Kodėl taip nutinka
Priežasčių yra kelios. Dažniausiai jos veikia visos kartu.
Darbuotojams negalite pasakyti visko
Su komanda galite būti atviri – iki tam tikros ribos. Negalite su darbuotojais svarstyti, ar atleisti jų kolegą. Negalite pasakyti, kad pinigų sąskaitoje liko dviem mėnesiams. Negalite prisipažinti, kad nebežinote, kur vesti įmonę. Ne todėl, kad nepasitikite žmonėmis, o todėl, kad jie iš jūsų tikisi stabilumo. Jų pragyvenimas priklauso nuo jūsų sprendimų – tai keičia pokalbio pobūdį.
Šeimos nenorite apkrauti
Artimieji jus myli ir palaiko. Bet dažnai jie arba nesupranta verslo specifikos, arba supranta per gerai – ir pradeda nerimauti kartu su jumis. Daugelis savininkų po kurio laiko tiesiog nustoja pasakoti namuose apie sunkumus. Saugo šeimą. Ir lieka vieni su savo mintimis.
Draugai gyvena kitokį gyvenimą
Draugai, dirbantys samdomą darbą, gali būti puikūs žmonės, bet jie nežino, kaip jaučiasi tas, kuris pirmas moka algas ir paskutinis gauna savo. Jiems sunku suprasti, kodėl atostogų metu negalite tiesiog išjungti telefono. Pokalbiai kartais baigiasi tuo, kad jaučiatės nesuprasti, o kartais – kad jūsų rūpesčiai kitiems atrodo kaip „turtingųjų bėdos“.
Kolegos iš savo srities – kartu ir konkurentai
Atrodytų, natūraliausia būtų pasitarti su kitais tos pačios srities verslininkais. Jie geriausiai išmano jūsų rinką. Bet būtent dėl to su jais atvirai kalbėtis sunkiausia: šiandien kartu geriate kavą, o rytoj varžotės dėl to paties kliento ar to paties gero darbuotojo. Todėl tikrąsias savo bėdas daugelis slepia būtent nuo tų, kurie jas geriausiai suprastų.
Paradoksalu, bet dažnai naudingiausi pašnekovai – verslininkai iš visai kitų sričių. Jiems nėra ko iš jūsų laimėti, o problemos – samdymas, pinigų srautai, partnerystės, nuovargis – iš esmės tos pačios.
Vaidmuo to, kuris viską gali
Ir galbūt svarbiausia priežastis – pats verslininko vaidmuo. Esame įpratę būti tie, kurie sprendžia, neša, ištempia. Prisipažinti, kad sunku, atrodo kaip silpnumas. Juolab kitiems verslininkams: renginiuose visi kalba apie augimą, naujus projektus ir gerus metus. Retai kas prie kavos puodelio prisipažįsta, kad šiemet vos išsilaikė.
Kuo ši vienatvė pavojinga
Galite pagalvoti: na ir kas, oda jau stora, kažkaip tvarkausi. Bet ilgainiui vienatvė turi savo kainą.
- Sprendimai be atsvaros. Kai nėra su kuo pasitarti, sprendimus priimate remdamiesi tik savo požiūriu. O jis, kad ir koks patyręs, turi aklųjų zonų. Kartais užtenka vieno klausimo iš šalies, kad pamatytumėte situaciją visai kitaip.
- Problemos užsisėdi. Tai, ko neištariate garsiai, dažnai ir neišsprendžiate. Klausimas dėl partnerio, kuris nebetraukia, ar dėl kainų, kurias reikėjo pakelti prieš metus, gali kabėti mėnesių mėnesius.
- Nuovargis kaupiasi. Kai viską nešate vieni, nėra kur nuleisti garo. Vienatvė ir perdegimas dažnai eina kartu – apie tai plačiau rašėme straipsnyje kaip išvengti perdegimo vadovaujant verslui.
- Dingsta džiaugsmas. Verslą daugelis pradėjome tam, kad būtume laisvesni. Bet jei jis virsta vienišu nešuliu, laisvės lieka nedaug.
Ką su tuo daryti
Gera žinia – vienatvė verslo savininko kelyje nėra nuosprendis. Štai keli dalykai, kurie iš tiesų padeda.
Pripažinkite, kad tai normalu
Pirmas žingsnis paprastas, bet ne lengvas: pripažinti sau, kad trūksta žmonių, su kuriais galėtumėte kalbėtis kaip lygus su lygiu. Tai ne silpnumas. Tai natūrali pasekmė to, kad užimate vietą, iš kurios beveik niekas aplink nemato viso paveikslo.
Ieškokite žmonių, kurie yra toje pačioje situacijoje
Geriausiai jus supras tie, kurie patys moka algas, samdo, atleidžia ir vakarais skaičiuoja pinigų srautus. Jiems nereikės aiškinti, kodėl vienas vėluojantis mokėjimas gali sugadinti visą savaitę. Jie tai yra patyrę savo kailiu.
Tokių žmonių aplink jus tikriausiai yra daugiau, nei manote. Klausimas tik, ar turite su jais santykį, kuriame galima kalbėti atvirai. Būtent tam ir egzistuoja verslininkų bendruomenė – ne kaip kontaktų sąrašas, o kaip ratas žmonių, kurie supranta be ilgų paaiškinimų.
Rinkitės pastovumą, ne kiekį
Čia slypi dažna klaida. Pajutę vienatvę, daugelis eina į didelius renginius, konferencijas, networking vakarus. Ten tikrai sutiksite daug verslininkų. Bet vienkartiniame renginyje, kur kiekvienas turi kelias minutes prisistatyti, apie tikras savo problemas nekalbėsite.
Pasitikėjimas atsiranda tik tada, kai tuos pačius žmones matote reguliariai. Kai jie žino jūsų istoriją, prisimena, ką pasakojote prieš du mėnesius, ir paklausia, kuo viskas baigėsi. Apie šį skirtumą plačiau – straipsnyje verslo klubas ar networking renginys.
Susitarkite dėl taisyklių
Atvirumui reikia saugumo. Jei nesate tikri, kad jūsų pasakojimas apie nesutarimus su verslo partneriu nepasieks pusės miesto, jo tiesiog nepapasakosite. Todėl geriausiai veikia ratai, kuriuose aiškiai susitarta: kas pasakyta čia, lieka čia.
Ir dar vienas dalykas – geriausia, kai niekas nebando jums nieko parduoti. Kai pašnekovas jumyse mato potencialų klientą, pokalbis, net ir labai malonus, nebėra visai nuoširdus.
Leiskite sau pailsėti kartu
Vienatvę mažina ne tik pokalbiai apie problemas. Kartais labiausiai padeda tiesiog pabūti su panašiais žmonėmis – pirtyje, žygyje, prie laužo – ir visai nekalbėti apie verslą. Bendra patirtis kuria ryšį greičiau nei bet koks prisistatymų ratas.
Kodėl atviri pokalbiai lengviau gimsta ne prie stalo
Ar pastebėjote, kad svarbiausi pokalbiai dažnai įvyksta ne susitikimų kambaryje? Automobilyje, grįžtant iš kelionės. Ilgo pasivaikščiojimo metu. Vėlai vakare, kai visi jau atsipalaidavę.
Taip yra todėl, kad neformalioje aplinkoje nusiimame kaukes. Pirtyje nėra direktorių ir vadybininkų, žygio take niekam nerūpi jūsų apyvarta. Kai kūnas pavargęs, o galva pailsėjusi, žmonės kalba paprasčiau ir atviriau. Apie tai rašome ir straipsnyje kodėl geriausi verslo sprendimai gimsta ne posėdžiuose.
Todėl jei ieškote verslininkų bendruomenės, kurioje galėtumėte kalbėti atvirai, verta žiūrėti ne tik į tai, apie ką ten kalbama, bet ir į tai, kur ir kaip žmonės susitinka.
Paprastas pirmas žingsnis
Nebūtina iš karto keisti viso gyvenimo. Pabandykite šią savaitę padaryti vieną dalyką:
- prisiminkite vieną ar du verslininkus, su kuriais kada nors kalbėjotės atviriau nei įprastai;
- pakvieskite vieną iš jų ne į dalykinius pietus, o pasivaikščioti, į pirtį ar pažvejoti;
- papasakokite apie vieną dalyką, kuris jums dabar iš tiesų neduoda ramybės.
Dažnai paaiškėja, kad kitas žmogus kaip tik laukė, kada kas nors pradės tokį pokalbį. Jis turi savo „lentelę“, kurią vakarais skaičiuoja vienas.
Kur ieškoti savo rato
Būtent iš šios minties atsirado „Laisvės klubas“ – neformalus verslo savininkų klubas, kuriame nėra pranešimų ir niekas nieko neparduoda. Kartą per mėnesį susitinkame bendrai veiklai (pirčiai, žygiui, buriavimui ar padeliui), o po jos vakarieniaujame ir kalbamės apie tai, kas iš tikrųjų rūpi. Ratas pastovus, todėl pokalbiai ilgainiui tampa vis atviresni.
Jei norite sužinoti, kaip tai atrodo praktiškai, paskaitykite, kaip veikia klubas. O jei jaučiate, kad tai jums, pirmą kartą galima ateiti svečio teisėmis – daugiau apie narystę.
Norite tokių pokalbių gyvai?
Laisvės klubas – uždaras verslo savininkų ratas. Kartą per mėnesį: veikla, vakarienė ir atviri pokalbiai. Čia nieko neparduodam.