Sprendimai
Kodėl geriausi verslo sprendimai gimsta ne posėdžiuose
Trys valandos posėdyje – ir nieko. O kitą dieną žygyje ar pirtyje staiga viskas aišku. Kodėl taip nutinka ir kaip tai panaudoti savo versle.
Laisvės klubas 7 min. skaitymo
Vieta nuotraukai
Burlaivis ežere saulėlydžio metu, keli žmonės denyje ramiai kalbasi
Turbūt pažįstate šią situaciją. Trys valandos posėdžių salėje, ant stalo atšalusi kava, ekrane dešimtoji skaidrė. Visi kalba, bet sprendimo nėra. Išsiskirstote su jausmu, kad „reikia dar pagalvoti“.
O kitą rytą, vedžiodami šunį ar važiuodami automobiliu, staiga suprantate, ką reikia daryti. Taip paprasta, kad net keista, kaip anksčiau to nematėte.
Tai nėra atsitiktinumas. Daugelis verslininkų pastebi, kad svarbiausi sprendimai ir geriausios idėjos ateina ne susitikimų kambariuose, o visai kitur: žygio take, pirtyje, prie laužo, ant burlaivio denio. Pabandykime suprasti, kodėl taip yra – ir kaip tai panaudoti.
Kas negerai su posėdžiais
Posėdžiai nėra blogas dalykas. Jie reikalingi darbams suderinti, atsakomybei paskirstyti, operatyviems sprendimams priimti. Bet kai reikia rasti naują kryptį ar išspręsti sudėtingą problemą, posėdžio formatas dažnai trukdo.
Vaidmenys ir hierarchija
Prie posėdžių stalo kiekvienas turi savo vaidmenį: direktorius, finansininkas, pardavimų vadovas. Žmonės kalba iš savo pozicijos ir saugo savo teritoriją. Niekas nenori pasirodyti nekompetentingas, todėl drąsesnės ar keistesnės mintys dažnai taip ir lieka neištartos.
Ypač kai posėdžiui vadovauja pats savininkas. Darbuotojai, net ir patys drąsiausi, dažnai pirmiausia bando atspėti, ką jūs norite išgirsti. Ir jūs gaunate savo minčių aidą, o ne naują požiūrį.
Laiko spaudimas
Posėdis turi pradžią ir pabaigą, darbotvarkę ir punktus. Tai gerai tvarkai, bet blogai mąstymui. Sudėtingos problemos retai išsisprendžia per numatytą valandą. Joms reikia laiko pabūti galvoje.
Vaidyba
Posėdyje žmonės dažnai ne tiek galvoja, kiek stengiasi gerai pasirodyti. Pasakyti kažką protingo, apginti savo idėją, neprarasti veido. Visa tai atima energijos, kurią būtų galima skirti pačiai problemai.
Ta pati aplinka – tos pačios mintys
Kai kasdien sėdite tame pačiame kabinete su tais pačiais žmonėmis, ilgainiui ir mąstote panašiai. Nauja kryptis retai gimsta ten, kur viskas pažįstama ir nuspėjama. Kartais užtenka pakeisti vietą, kad pasikeistų ir požiūris: tas pats klausimas, aptartas ne kabinete, o ant ežero kranto, staiga atrodo kitaip.
Kodėl mintys atsiveria judant ir ilsintis
Turbūt esate pastebėję, kad geros mintys ateina duše, vairuojant ar vaikštant. Tai labai žmogiška: kai nustojame atkakliai galvoti apie problemą, galva ją toliau virškina fone. O kai kūnas užimtas paprasta veikla – ėjimu, irklavimu, malkų skaldymu, – protas atsipalaiduoja ir pradeda jungti dalykus, kurių anksčiau nesujungė.
Todėl ilgas žygis ar diena ant vandens dažnai duoda daugiau nei savaitė įtemptų svarstymų. Ne todėl, kad ten galvojate apie verslą – greičiausiai visai negalvojate. Bet būtent dėl to galva išsivalo ir, kai vėl grįžtate prie problemos, matote ją aiškiau.
Yra ir dar vienas dalykas. Kai sėdite prieš ekraną, jūsų dėmesį nuolat kas nors pertraukia: žinutė, skambutis, naujas laiškas. Gamtoje ar pirtyje tokių pertraukimų nėra. Pirmą kartą per savaitę galite ilgiau nei dešimt minučių pagalvoti apie vieną dalyką. Kartais vien to užtenka.
Neformalioje aplinkoje žmonės kalba atviriau
Antra priežastis – žmonės. Pirtyje nėra direktorių ir pavaldinių. Žygio take niekam nerūpi, kokia jūsų įmonės apyvarta. Prie laužo visi sėdi ant tų pačių suolų.
Kai dingsta formalumai, dingsta ir kaukės. Žmonės pradeda kalbėti ne apie tai, kaip turėtų būti, o apie tai, kaip yra iš tikrųjų. Ir būtent tokiuose pokalbiuose gimsta naudingiausi patarimai.
Įsivaizduokite du verslininkus, kurie po ilgo žygio sėdi prie laužo. Vienas pasakoja, kad jau pusmetį negali apsispręsti, ar atidaryti antrą padalinį kitame mieste. Kitas neskuba patarti, tik paklausia: „O ko tu iš tikrųjų bijai?“ Ir paaiškėja, kad problema visai ne naujas miestas, o tai, kad nėra kam patikėti esamo padalinio. Toks pokalbis posėdžių salėje tikriausiai niekada neįvyktų.
Svarbu ir tai, kad tokioje aplinkoje niekas neskuba. Prie laužo galima ilgai patylėti – ir tai nėra nepatogu. O būtent tylos akimirkomis žmonės dažnai pasako tai, ką ilgai nešiojosi savyje. Posėdyje tyla atrodo kaip laiko švaistymas, prie laužo – kaip pokalbio dalis.
Kitų žmonių patirtis – be pagražinimų
Trečia priežastis – kitas požiūris. Kai sprendimą svarstote tik su savo komanda, visi matote problemą iš vidaus. Žmogus iš šalies, ypač kitas verslininkas, pats susidūręs su panašiais dalykais, gali užduoti klausimą, kurio niekas jūsų įmonėje neužduotų.
Ypač vertingi žmonės iš visai kitų sričių. Jie nežino nerašytų jūsų šakos taisyklių, todėl gali paklausti iš pažiūros naivaus dalyko: kodėl darote būtent taip? Ir kartais paaiškėja, kad atsakymo nėra, išskyrus „visada taip darėme“.
Bet tam, kad toks pokalbis būtų naudingas, reikia dviejų dalykų: pasitikėjimo ir atvirumo. O jie neatsiranda per vieną vakarą. Todėl neformalūs verslo susitikimai su tais pačiais žmonėmis, kurie kartojasi reguliariai, duoda daug daugiau nei atsitiktinės pažintys renginiuose.
Kaip tai panaudoti savo versle
Atsisakyti posėdžių nereikia. Tiesiog verta pripažinti, kad skirtingiems klausimams reikia skirtingos aplinkos. Kai kryptis jau aiški, ją reikia paversti planu: skaičiai, terminai, atsakingi žmonės. Tam posėdis tinka puikiai. Neformali aplinka padeda rasti kryptį, o stalas – ją įgyvendinti.
Strateginius klausimus kelkite už biuro ribų
Jei su partneriu ar vadovų komanda reikia aptarti kryptį, pabandykite tai daryti ne kabinete. Išvažiuokite dienai į gamtą, eikite pasivaikščioti, susitikite sodyboje. Kai nėra ekrano ir skaidrių, pokalbis keičiasi.
Išsiveskite komandą iš biuro
Tas pats galioja ir jūsų vadovų komandai. Metinė strategijos sesija viešbučio konferencijų salėje dažnai mažai kuo skiriasi nuo eilinio posėdžio – tik kava brangesnė. Pabandykite kitaip: dvi dienos sodyboje, rytas žygyje ar ant vandens, o rimti pokalbiai – po pietų, kai visi jau atsipalaidavę. Darbotvarkė gali būti trumpa: du ar trys esminiai klausimai, ne dvidešimt punktų. Svarbiausia, kad žmonės turėtų laiko ne tik kalbėti, bet ir pagalvoti tarp pokalbių.
Duokite problemai laiko
Sudėtingų sprendimų neverta priimti tą pačią dieną, kai juos pirmą kartą aptarėte. Išsakykite problemą, pasikalbėkite ir leiskite jai pabūti. Dažnai po savaitgalio atsakymas būna aiškesnis. Gera praktika – svarbų klausimą iškelti prieš savaitgalį, o sprendimą priimti pirmadienį. Per tą laiką galva padarys savo darbą, net jei sąmoningai apie tai negalvosite.
Turėkite ratą už įmonės ribų
Kai kurių klausimų negalite aptarti su savo komanda – pavyzdžiui, apie jos pačios ateitį, apie santykius su verslo partneriu ar apie savo nuovargį. Tam reikia žmonių už įmonės ribų, kurie supranta verslo savininko situaciją ir nėra suinteresuoti vienokiu ar kitokiu jūsų sprendimu.
Mastermind grupės ir neformalūs verslo klubai egzistuoja būtent tam. Apie tai, kaip veikia toks formatas, plačiau rašome straipsnyje kas yra mastermind grupė.
Saugokite poilsį
Jei esate nuolat pervargę, jokia aplinka nepadės priimti gerų sprendimų. Pavargusi galva renkasi greičiausią, o ne geriausią variantą. Todėl poilsis – ne pabėgimas nuo darbo, o jo dalis. Daugiau apie tai – straipsnyje kaip išvengti perdegimo vadovaujant verslui.
Užsirašykite, bet ne iš karto
Kai mintis ateina žygyje ar prie laužo, nebūtina tuoj pat griebti telefono. Leiskite pokalbiui tekėti. O kitą rytą, kol dar atmenate, užsirašykite kelis svarbiausius dalykus. Taip išsaugosite ir mintį, ir pačią akimirką.
Kaip atrodo neformalūs verslo susitikimai praktiškai
Neformalumas nereiškia chaoso. Geriausiai veikia paprasta struktūra:
- Pirmiausia – bendra veikla. Pirtis, žygis, buriavimas, žvejyba, padelis. Kažkas, kas leidžia atsipalaiduoti ir pabūti kartu be įtampos.
- Po to – vakarienė. Prie stalo pokalbiai užsimezga natūraliai, be darbotvarkės.
- Ir vienas rimtas pokalbis. Pavyzdžiui, „karšta kėdė“: vienas žmogus pristato savo tikrą problemą, kiti klausia ir dalijasi patirtimi.
Tokia seka veikia todėl, kad iki pokalbio visi jau būna nusiėmę kaukes. Niekas nebeskuba, niekas nebevaidina. Ir dar vienas svarbus dalykas – tokie susitikimai neturi tapti dar viena pareiga kalendoriuje. Jie turi būti tai, ko laukiate.
Kur rasti tokią aplinką
„Laisvės klubas“ veikia būtent taip. Kartą per mėnesį susitinkame bendrai veiklai ir vakarienei, o pokalbiai apie samdymą, pinigų srautus ar šeimos ir verslo balansą vyksta tada, kai visi jau atsipalaidavę. Be pranešimų, be scenos ir be pardavimų. Tai verslininkų laisvalaikis, po kurio grįžtate ne tik pailsėję, bet dažnai ir su aiškesne galva. Ir kadangi ratas pastovus, pokalbis nesibaigia kartu su vakaru: po mėnesio kas nors būtinai paklaus, kaip pavyko tas sprendimas, kurį svarstėte prie laužo.
Pažiūrėkite, kokias veiklas organizuojame, ir paskaitykite, kaip tai veikia. Jei norite pabandyti, pirmą kartą galima ateiti svečio teisėmis – daugiau apie narystę.
Norite tokių pokalbių gyvai?
Laisvės klubas – uždaras verslo savininkų ratas. Kartą per mėnesį: veikla, vakarienė ir atviri pokalbiai. Čia nieko neparduodam.